1919-ųjų gegužės 23 dieną Ukmergės miškų urėdas Vladas Vaitkus pasirašė aktą, kuriuo iš Širvintų miškų urėdo Martyno Mejerio perėmė valstybinius Ukmergės apkrities miškus. Akte pažymėta, kad įsteigtoje urėdijoje dirbo 26 eiguliai ir miško žvalgas. Inventorius – vienos matavimo žerglės...

Tokia buvo pradžia.

Įkurtos pirmosios girininkijos ir paskiriami girininkai: Širvintų – Pranas Reikala, Ukmergės (vėliau pavadintos Šventupės) girininkijai vadovauja Vladas Baginskis, Kavarsko – girininkas Zemzdorfas, Siesikų girininkijai – Blinstrubas, Balninkų girininkijai – Keras, Taujėnų girininkijai – Požerskis, Viliukų girininkijai – Bielskus. Pirmoji miškų urėdijos sekretorė buvo Eleonora Žukauskaitė, tvarkiusi visą buhalteriją ir raštvedybą.

Ukmergės miškų urėdijos kolektyvas apie 1930-1940 m.
Palaipsniui steigiant girininkijas iki 1929 metų miškai paskirstomi 13 girininkijų su 126 eiguvomis, o bendras urėdijos plotas pasiekė 48 tūkst. hektarų. Administruoti ir ūkininkauti tokiuose plotuose nebuvo lengva, tad tais metais urėdija padalijama perpus, įsteigiant naują – Taujėnų miškų urėdiją. Šventosios upė tapo kaimyninių urėdijų riba. Ukmergės miškų urėdija valdė apskrities pietinės dalies miškus Žemaitkiemio, Šešuolių, Širvintų, Šventupės, Musninkų, Gelvonų ir Upninkų girininkijose. Taujėnų miškų urėdijai priskirti valdyti šiaurinėje apskrities dalyje esantys Deltuvos, Veprių, Kavarsko, Taujėnų, Užulėnio, Siesikų girininkijų miškai.

1939 metais Ukmergės miškų urėdijos miškuose pirmąkart atlikta miškotvarka. Inventorizuota 20434 hektarai miško, ne miško plotų – 4026 hektarai. Per metus vidutiniškai kirsta apie 67 tūkst. kietmetrių medienos (45 tūkst. kietmetrių pagrindiniais ir 22 tūkst. kietmetrių sanitariniais kirtimais). Deja, miškų atkūrimui tuomet neskirta pakankamai dėmesio. Štai 1936 metais iškirsta 310 hektarų, o atsodinta tik 137 hektarai. Kiekvienais metais apie 170-180 hektarų kirtaviečių likdavo neatželdintos, todėl šiuose plotuose žėlė minkštieji lapuočiai.

Pirmieji pokario dešimtmečiai paženklinti valstybinių miškų žinybos reorganizacijų gausa. Ukmergės ir Taujėnų miškų urėdijos 1944 metais perorganizuojamos į Ukmergės miško pramonės ūkį. 1958-1959 metais dalis Ukmergės miško pramonės ūkio miškų ūkio plotų priskriama naujai įsteigtam Širvintų miškų ūkiui.

1978 metais Ukmergės, Širvintų bei Jonavos miškų ūkiai sujungiami - įsteigiamas Ukmergės miškų ūkio gamybinis susivienijimas. 1988 metais MŪGS reorganizuotas, Širvintų miškų ūkis likviduotas, bei įkurtas Ukmergės miško pramonės ūkis. 1990 metų pradžioje įmonė pervadinta į Ukmergės miškų ūkį, o nuo 1990 metų birželio 29 dienos – Valstybės įmonę Ukmergės miškų urėdija. Taip simboliškai sugrįžta prie istorinių ištakų – pavadinimo ir miškų buvusios Ukmergės apskrities ribose.

Urėdijos miškų plotas dar padidėjo 1992 metais, jai perdavus beveik 20 tūkst. hektarų buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių miškų.

Miškininkų atmintyje dar gyvas tarybinių metų laikotarpis, kai ypatingas dėmesys skirtas taip vadinamos gamybinės – techninės bazės kūrimui ir stiprinimui. Buvo įrengti ir sėkmingai veikė Ukmergės ir Širvintų galutiniai medienos apdorojimo sandėliai. Taikyta stiebinės medienos ruošos darbų technologija, galutiniuose sandėliuose buvo apdorojama apie 80 procentų medienos. Vystantis medienos ruošos technologijoms, kito ir galutinio sandėlio (bei medienos apdirbimo cecho) paskirtis – imta specializuotis smulkios ir vidutinio stambumo lapuočių medienos apdirbime. Keičiantis veiklos prioritetams, 2003 metais medienos perdirbimo veiklos urėdija atsisakė.

Nuo 1984-ųjų metų imtos naudoti daugiaoperacinės miško ruošos mašinos. 1988 metais jomis nukirsta ir apdorota 45 tūkst. kietmetrių medienos. Maždaug tuo laikotarpiu įsigyti pirmieji hidrauliniai pakrovėjai „Fiscars“ bei motopjūklai „Husqvarna“. Palaipsniui didėjo technikos parkas, gausėjo medvežių bei savikrovių priekabų. 2000 metais atsisakyta dešimtmečiais taikytos stiebinės medienos ruošos technologijos. Sustiprėjus miškų urėdijos ir rangovinių įmonių techninei bazei, visa pagrindinių kirtimų mediena ištraukiama medvežėmis, medienos pakrovime ir pervežime nuolat dirba 11 urėdijai priklausančių padidinto pravažumo automobilių su hidromanipuliatoriais.

Verta paminėti dirbusius urėdijos vadovais:
1. Vladas Vaitkus 1919 – 1920 m.
2. Vladas Baginskas 1920 – 1921 m.
3. Jonas Skritulskis 1921 – 1922 m.
4. Julius Todė 1922 – 1936 m.
5. Stasys Aleknavičius 1936 – 1940 m.
6. Teodoras Brazdžionis 1940 – 1941 m.
7. Rapolas Ugintas 1941 – 1943 m.
8. Vladas Sakalauskas 1943 – 1944 m.
9. Vytautas Žilinskas 1944 – 1945 m.
10. Sergejus Malyševas 1945 – 1947 m.
11. Petras Svilainis 1947 – 1950 m.
12. Povilas Cechanauskas 1950 – 1953 m.
13. Vladas Juozauskas 1953 – 1956 m.
14. Bronius Rugelis 1956 – 1960 m.
15. Aleksandras Giedrimas 1960 – 1971 m.
16. Antanas Hofmanas 1971 – 2002 m.
17. Kazys Grybauskas 2002 – 2009 m.