Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, pavojus išnykti gresia daugeliui miškuose gyvenančių organizmų rūšių, nes nyksta joms reikalingos gyvenamosios vietos:

-seni ir džiūstantys įvairių rūšių medžiai;

-įvairaus stambumo, amžiaus, apšviestumo ir skirtingų rūšių medienos liekanos (stovintys nudžiūvę medžiai, virtuoliai, stuobriai ir kt.);

-ilgai tam tikroje vietoje išliekantys miško elementai, pavyzdžiui, ilgai toje pačioje vietoje augantys nuolat drėgni šlapieji eglynai.

Sprendžiant šią problemą, Švedijoje buvo sukurta kertinių miško buveinių (KMB) koncepcija ir parengta jų inventorizacijos metodika. 2001 m. Švedijos Östra Götaland regioninė miškų valdyba ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (AM) pradėjo vykdyti dvišalį projektą „Kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje", kurio pagrindiniai rėmėjai yra Švedijos aplinkos apsaugos agentūra ir LR aplinkos ministerija, projektą taip pat remia UAB „Stora Enso miškas".

Ukmergės miškų urėdijoje Kertinių miško buveinių inventorizacija buvo vykdoma 2002-2004 metais. Inventorizaciją vykdė apmokyti specialistai : urėdijos darbuotojas Marius Tamošiūnas, Jonas Lučka, Antanas Lankelis ir Salis Skuja iš Valstybinio miškotvarkos instituto, taip pat Žydrūnas Preikša, Žydrūnas Sinkevičius bei Darius Stončius. Urėdijos teritorijoje inventorizuotos 310 kertinės miško buveinės (KMB) ir 131 potenciali kertinė miško buveinė (PKMB), iš kurių 238 KMB ir 82 PKMB yra valstybinės reikšmės miškuose.

KERTINĖ MIŠKO BUVEINĖ - KAS TAI?

Kertinė miško buveinė (KMB) - nepažeistas miško plotas, kuriame dabar yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių. KMB koncepcija buvo sukurta Švedijoje ir vėliau pritaikyta kitose Europos šalyse.

Potenciali kertinė miško buveinė (PKMB) - teritorija, kuri palyginti greitai (per kelis dešimtmečius) taps kertine miško buveine, jeigu ji bus tvarkoma siekiant palaikyti biologines vertybes.

Specializuotosios buveinių rūšys - rūšys, priklausomos nuo tam tikros kokybės specifinių (kertinių) miško buveinių; šioms rūšims gresia pavojus išnykti, jeigu tokios buveinės pažeidžiamos.

Siekiant išsaugoti lėtai plintančias specializuotąsias buveinių rūšis, jas būtina saugoti tose vietose, kuriose dabar jos randamos, nes tinkamos šių rūšių buveinės retos ir viena nuo kitos nutolusios. Ateityje tikslinga suformuoti koridorius, kuriais tokios rūšys galėtų išplisti.

Kertinių miško buveinių koncepcija tik iš dalies apima ypatingos vertės kultūrinio paveldo vietoves bei teritorijas, kuriose rūšių gausumas kinta pagal ekologinį gradientą (beta įvairovė). Beta įvairovė itin didelė ekotoninėse bendrijose, įsikūrusiose tarpinėse zonose tarp labai skirtingų biotopų, tokiose kaip pamiškės, vandens telkinių pakrantės ir kt. Kai kertinėse miško buveinėse yra kraštovaizdžio elementų su didele beta įvairove, jų biologinės įvairovės vertė dažnai padidėja.

Kertinės miško buveinės - tarsi salos erdvėje, kurioje negali gyventi daugelio specializuotųjų buveinių rūšių organizmai. Tai - „kertiniai pamatų akmenys", jeigu miško biologinę įvairovę įsivaizduotume kaip „namą"; iš to yra kilęs ir šių buveinių pavadinimas, pabrėžiantis jų svarbą. Siekiant išsaugoti atsinaujinančias specializuotųjų buveinių rūšių populiacijas, ateityje gali tekti sukurti didesnių ar mažesnių kompensuojamųjų teritorijų tinklą ir plitimo koridorius arba tarpines plitimo salas tarp kertinių miško buveinių.

Ekotonas (ekotoninė bendrija) - įvairaus pločio pereinamoji augalijos juosta tarp dviejų besiribojančių augalų bendrijų, kurios negalima priskirti nė prie vienos iš jų. Dažniausiai ekotonai pasižymi abiem bendrijoms būdingomis savybėmis, todėl juose susidaro sąlygos įsikurti didesniam rūšių skaičiui.

Buveinių indikatorinės rūšys ir specializuotosios rūšys

Indikatorinės rūšys yra reiklios gyvenamųjų sąlygų kokybei, tačiau ne tokios reiklios kaip specializuotosios buveinių rūšys. Tai gana retai aptinkamos rūšys, parodančios tam tikrą miškų būklę. Jos dažniausiai aptinkamos kertinėse miško buveinėse, tačiau retkarčiais, nors ne taip gausiai, gali pasitaikyti ir kitokiose buveinėse. Jeigu teritorijoje aptinkama indikatorinė rūšis, tai yra vienas iš požymių, rodančių, kad ši teritorija gali būti KMB. Indikatorinės rūšys paprastai nėra nykstančios Lietuvoje. Tarp buveinių specializuotųjų ir indikatorinių rūšių, kurioms pavojus išnykti negresia, griežtos ribos nėra. Indikatorinėmis rūšimis remtis patogiau, kadangi jos nėra tokios retos arba sunkiai aptinkamos kaip specializuotosios buveinių rūšys.

Viena iš tipiškų indikatorinių kerpių rūšių yra ąžuolinė spuogė (Phlyctis agelaea), auganti ant lapuočių medžių, turinčių lygią žievę, taip pat mėgstanti drėgnas buveines. Kuo ilgiau toje pačioje vietoje auga miškas, tuo gausiau aptinkama Phlyctis agelaea. Negausi jos populiacija negali būti pakankamas argumentas išskirti KMB. Tačiau jeigu šios rūšies kerpių gausu ir (arba) jų aptinkama kartu su kitomis indikatorinėmis rūšimis bei kertiniais elementais, tai rodo, kad miškas yra KMB ir didelė tikimybė aptikti saugomų specializuotųjų rūšių.

Nustatant kertines miško buveines naudojama 29 induočių augalų, 18 kerpių, 35 grybų, 27 samanų, 15 moliuskų ir 16 vabzdžių indikatorinių rūšių.

KMB ir PKMB kortelės

Kertinių miško buveinių sąrašas

Kertinių miško buveinių akronimai